Vis bėgdavau, vis kažkur skubėdavau, vis planuodavau. O kai sustodavau vis galvodavau… Net bendraudama dažnai užsigalvodavau apie savo reikalus. Ko nepadariau, ką reikia padaryti. Kiek daug minčių prigeneruodavau per dieną. Kiek daug energijos taip išvaistydavau, o vakare jausdavausi pavargusi.
Dabar dažniau save sustabdau ir sakau sau: “Būk čia ir dabar. Mėgaukis!” Ir iš tikrųjų, kiek daug nuostabių dalykų vyksta aplinkui mus, kai būni pilnai čia ir dabar ! Šią akimirką mėgaujiesi buvimu lauke, kai sniegą pusto. Sustoji ir apsidarai aplinkui. Pamatai nuostabiai apsnigtus medžius, kai plonos jų šakelės išlaiko tiek daug sniego. Pabūni nors akimirką su šypsena tame gamtos grožyje ir pripildai save teigiamomis energijomis. Ir tada eini toliau jau labiau šypsodamasis sau ir gyvenimui 🙂
Akimirkos žavesys yra nuostabus ir nepakartojamas! Jei dažniau būname toje akimirkoje, mažiau patiriame streso, nes supratimas kokia ši akimirka yra svarbi ir kiek daug duoda, suteikia džiaugsmo 🙂